- papurtyti
- papùrtyti tr.
1. K pajudinti į šalis, pakratyti: Smarkiau papùrtyk – va iš tos pusės jau daug geltonų [obuolių] Vb. Tamsta, tamsta, – papurtė mane kažkas už peties rš. Kad aš tave papurtysiu, tai plaukai nuo galvos nubyrės LTR(Šmk). O žirgas Vytauto piesta sustojo, karčius papurtė, suprunkštė ir šoko per lauką lėkt B.Sruog. Žirgas, mešką tik pajutęs, ... šoko, net sprandą papurtęs A1884,15. Krautuvininkas papurtė galvą ir pasakė, kad nėra J.Balč. Guoba papurtė galvą, tarsi norėdamas atsikratyti staiga užplūdusių minčių rš. Didysis gūžtelėjo pečiais ir papurtė galvą rš. | Aš tave kad papurtysiu, tai tu daugiau nenorėsi! Vv. Ir gerai, kad gerai jus papurto mano rūstūs jaunystės draugai E.Miež. | refl. K: Pati ir Danielius liepė pasipurtyt avinėliui, o jau tas nesipurto BsMtII22. Kai sargai žiūrėjo aukštyn, tai jis (paukštis) pasipurtė ir prikrėtė jiem akis LTR(Rk). Jis taip pasipurto ir eina savo keliu N. | prk.: Upės pasipurtė, jų rūbai sutrūko LTR(Pn).
2. pakratyti, kad nubyrėtų, pakrėsti: Papùrtyk man obuolių Jrb. | refl. tr.: Vieną sykį vidurnaktį išėjo iš to dvaro kumetynės žmogus pasipurtyt obuolių LTR(Grk).
3. priversti sudrebėti: Smarkus sprogimas papurtė namelį rš. Jį papurtė skardus arklio žvengimas rš.
◊ káilį papùrtyti apmušti: Papurtė kailį gerai, tai dabar tylia KlK10, 45(Jrb).\ purtyti; apipurtyti; atpurtyti; išpurtyti; nupurtyti; papurtyti; perpurtyti; supurtyti; užpurtyti
Dictionary of the Lithuanian Language.